- įmaninti
- įmanìnti žr. įmanyti 1: Įmaninčio tą atminamąją ir girdėtąją senąją gadynę aprašyti Plt. Vyresniejai broliai neapkentė bepročio ir kaip įmanìndamys aną stumdė pri visokių darbų BM387(Plt). \ maninti; apsimaninti; įmaninti; išmaninti; nusimaninti
Dictionary of the Lithuanian Language.